Informacija apie baudžiamąją atsakomybę

Lietuvos Respublikoje baudžiamąjį persekiojimą ir operatyvinę veiklą dėl veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip korupciniai, vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsniu yra griežtai apibrėžiama kas yra korupcija ir kaip suvokiama korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Kaip pavyzdį galima paminėti bent kelis straipsnius ir numatytą atsakomybę.

225 baudžiamojo kodekso straipsnis numato maksimalią bausmę už kyšininkavimą – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Kodekso 226 straipsnyje numatyta, kad asmuo (įskaitant ir juridinį asmenį) pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Kiek trumpesnės bausmės kodekse numatomos už papirkimą ir piktnaudžiavimą.

Vykdydami ikiteisminius tyrimus, kurių metu atskleidžiamos ir išaiškinamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kt.), STT pareigūnai griežtai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, STT įstatymu ir statutu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.